KAIP NEPAMIRŠTI RŪPINTIS SAVO PSICHOLOGINE SVEIKATA PANDEMIJOS METU?

Studento gyvenimas gali būti smagus ir įdomus, o taip pat sunkus ir pilnas stresinių situacijų. Nerimas dėl studijų, naujos vietovės, finansinės padėties, įtampa nuo didelio kiekio informacijos, egzaminų, koliokviumų, spaudžiantys namų darbų terminai, gyvenimas su naujais žmonėmis kelia tam tikrus nepatogumus ir tikrai nepalengvina situacijos. Kylant naujoms koronaviruso grėsmėms ir šalyje vėl planuojant paskelbti karantiną, daugelis žmonių privalės likti namuose, dėl siekiamybės apsaugoti savo ir artimųjų sveikatą. Šiuo sunkiu laikotarpiu ne mažiau svarbi yra ir emocinė būsena bei psichologinė žmonių sveikata. Vyraujant virusui ir būnant namuose, daugelis patiria didžiulį stresą dėl darbo/mokslų nuotoliniu būdu, sveikatos, vienatvės jausmo. Įtemptu laikotarpiu normalu jausti liūdesį, nerimą, baimę, pyktį. Tačiau verta prisiminti, kad nesate vieni ir pradėti rūpintis savo psichologine sveikata pandemijos metu dabar ypatingai svarbu. 

Pandemija nesitęs amžinai ir mes – tai išgyvensim kartu. 

 

Atsižvelgiant į situaciją pateikiame patarimus kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą karantino laikotarpiu?

  1. Skirkite laiko sau bei artimiesiems.
    Šiuo metu lengva nutolti nuo artimų žmonių ir pasijusti vienišam. Stenkitės palaikyk ryšius su draugais ir artimaisiais net jeigu nėra galimybės matytis gyvai. Šiuolaikinės technologijos tam labai padeda. 
  2. Padarykite pertrauką nuo aktualių naujienų ir socialinių tinklų.

Svarbu, kad būtume informuoti apie naujausias sveikatos ir saugumo priemones, tačiau nuolat skaitant aktualijas galime pasijusti sunerimę, mažiau kontroliuojantys situaciją ir mažiau saugūs.

  1. Neskubėkite.
    Prisimink, kad pandemija nesitęs amžinai, todėl atraskite laiko savo pomėgiams ar kitai maloniai ir patinkančiai veiklai. Žiūrėkite serialus ar filmus, klausykitės patinkančios muzikos. Mėgstantiems gaminti siūlome keliauti į virtuvę ir pasitelkus fantaziją pagaminti kažką neįtikėtino ar neįprasto. Linkime karantino laikotarpiu atrasti naujų pomėgių ir talentų, kurių nežinojote, jog turite. 
  2. Rūpinkitės savo emocine savijauta.
    Šiuo sunkiu laikotarpiu dauguma jaučia įvairiausias emocijas, todėl normalu jausti liūdesį, pyktį, nerimą, nusivylimą. Nebijokite apie kalbėtis su kitais žmonėmis, jei pasidaro per sunku. 
  3. Rūpinkitės savo fizine sveikata.
    Stenkitės išlikti aktyvūs, nes tai padeda tiek jūsų fizinei sveikatai, tiek psichologinei. Net paprastas 30 min pasivaikščiojimas gryname ore turi teigiamos įtakos mūsų psichologinei sveikatai, padeda labiau pasitikėti savimi. 

 

Kada kreiptis pagalbos?

Kai jaučiamės įsitempę ar liūdni, paramos ir palaikymo galima gauti atvirai pasikalbėjus su šeimos nariais arba artimais draugais. Retkarčiais liūdesys ir truputis nerimo yra normalu, bet jeigu tai tęsiasi jau kurį laiką arba jaučiamės vieniši, palūžę, sunku susikaupti studijoms rekomenduojame kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos. Taip pat psichologinės pagalbos galima kreiptis jei neramina žema savivertė, motyvacijos stoka ar viešo kalbėjimo klausimai. 

Studentai gali kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos nemokamai. Dėl konsultacijos galite rašyti el. paštu ugne.vasile@lss.lt.

Kur dar galima kreiptis nemokamos pagalbos?

Lietuvoje emocinė parama telefonu teikiama šiais kontaktais:

Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris  Darbo laikas
Jaunimo linija
Budi savanoriai konsultantai
8 800 28888 I-VII
visą parą
Vaikų linija
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
116 111 I-VII
11:00 – 23:00
Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba)
Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui. 
8 800 77277 I-VII
16.00 – 19.00
Pagalbos moterims linija
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
8 800 66366 I-VII
visą parą
Vilties linija
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
116 123 I-VII
visą parą